Vėžaičiai – sena gyvenvietė, istoriniuose šaltiniuose minima XVI a.
Miestelis įsikūręs 5 km į rytus nuo Gargždų, prie autostrados Klaipėda–Vilnius. Jo kraštovaizdį paįvairina pratekančių Minijos intakų – Skinijos ir Gerdaujos upelių vingiai.
Vėžaičių kaimo, XVIII a. pabaigoje tapusi bažnytkaimiu, istorija neatsiejama nuo Vėžaičių dvaro, kuris nulėmė ir visos gyvenvietės augimą. Dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas jau nuo XVIII a. pr.. 1755 m. jis perėjo Volmerių nuosavybėn. Už nuopelnus valstybės dvaro savininku tapo Kazimieras Volmeris.
K. Volmeris 1784 m. pastatė dailią medinę šv. Kazimiero Išpažinėjo bažnyčią, o jo sūnus Leonardas įtaisė altorius ir varpus. Volmerių dinastija Vėžaičių dvarą išlaikė iki XX a. 4 dešimtmečio vidurio. Iki šiol yra išlikę dvaro pastatų.
Nepriklausomybės metais Vėžaičiai priklausė Gargždų valsčiui. Buvo mokykla, paštas, 3 krautuvės. Dvaro sodyboje plytėjo gražiai tvarkomas, retų augalų parkas su dailiais liepteliais per vingiuojančią parku Skiniją.
Šiandien Vėžaičių miestelis – seniūnijos centras. Čia gyvena 1825 gyventojai. Restauruotose buvusio dvaro arklidėse įsikūrę kultūros namai, kuriuose veikia dailės darbų parodos, šiuolaikinių šokių kolektyvas ,,Karuselė“, vyksta jaunimo diskotekos. Miestelyje yra pagrindinė mokykla, medicinos ambulatorija, paštas.
Feodalizmo laikotarpis – Feodalizmo laikotarpiu Vėžaičių kaimo gyventojams nebuvo galimybės savo vaikų mokyti mokyklose, nes jų arti nebuvo. Be to, visi Vėžaičių kaimo gyventojai buvo grafų Volmerių dvaro baudžiauninkai ir apie bet kokį vaikų mokymą negalėjo net svajoti (didikų dvaras istoriniuose šaltiniuose jau minimas 1567 m).
Artimiausia parapijinė mokykla buvo įsteigta 1804 m. Gargžduose, už 5 km nuo Vėžaičių. Tais metais joje mokėsi tik 9 mokiniai, todėl nėra prasmės manyti, kad bent vienas baudžiauninko vaikas iš Vėžaičių būtų ją lankęs.
Artimiausia gimnazija nuo 1793 m. ėmė veikti Telšiuose (triklasė). Vėliau ši triklasė buvo išplėsta iki 6 klasių ir teisiškai sulyginta su gimnazijomis.
Vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje buvo Vilniaus akademija, įsteigta 1579 m. Vilniaus jėzuitų kolegijos pagrindu (panaikinus jėzuitų ordiną, 1773 m. perėjo valstybės žinion, Edukacinė komisija akademiją perorganizavo ir 1781 m. pavadino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiąja mokykla).
Rietave (30 km. nuo Vėžaičių) 1859 m.buvo įsteigta agronomijos mokykla (veikė iki 1863 m.)
Ilgi nuotoliai, baudžiavinės sąlygos leidžia manyti, kad nė vienas vėžaitiškis nelankė feodalizmo laikotarpiu aukščiau minėtų mokyklų.
Daraktorinė mokykla – Mažai tepasikeitė valstiečių padėtis ir po baudžiavos panaikinimo. Nesusidarė palankios sąlygos iki 1818 m. jų vaikams lankyti mokyklų, nors 1865 m. Gargžduose ir buvo įsteigta carinė valdinė pr. mokykla. Visi dalykai joje buvo dėstomi rusų kalba. Lietuvių liaudis priešinosi carinei nacionalinei politikai, neleido vaikų į valdines mokyklas. Valstiečiai organizavo slaptas mokyklas, kuriose vaikai buvo mokomi skaityti ir rašyti lietuvių kalba. Jose mokė vadinamieji daraktoriai. Caro valdžia įvairiais būdais persekiojo slaptą vaikų mokymą, baudė daraktorius ir vaikų tėvus.
Vėžaičių apylinkės gyventojai pasisamdydavo vaikų mokymui savamokslę Vaitkutę Petronėlę. Dar būdama gyva (mirė 1964 m.) Vaitkutė P. pasakojo:
“Susirinkdavo vėlai rudenį ar žiemą vieno kaimo vaikai į didelę pirkią, susėsdavo aplink didelį stalą ir mokydavosi skaityti, rašyti, skaičiuoti. Skaityti mokiausi iš maldaknygės”.
Toliau Vaitkutė P. pasakojo, jog turėdavo padaryti rašomąją lentą, ant kurios dažnai tekdavo rašyti kalkių ar gipso gabalėliu, nes kreidos ne visada pasisekdavo gauti. Mokydavo ištisą dieną, kol pradėdavo temti. Neturėjo ji jokių metodinių žinių, programų, žurnalų. Vienintelis patarėjas buvęs parapijos kunigas. Sunku jai buvę dirbti. Beveik kiekvienais metais ji mokydavo vis kitame kaime. Jai teko mokyti Ežaičių, Nausodžio, Vėžaičių, Baltikalnio, Girininkų ir kt. kaimų vaikus. Jei kaime vienas valstietis neturėdavo didesnio laisvo kambario „mokyklai“, tai „mokytoja“ su visais mokiniais kiekvieną savaitę persikraustydavo vis į naujas patalpas.
Šiek tiek pasimokę šitokioje mokykloje, jos mokiniai išsiskirstydavo įvairiais keliais: turtingesni toliau mokydavosi Gargžduose, Ankopčio pr. mokykloje (ji buvo už 7 km. Nuo Vėžaičių 1909 m. lapkričio 1 d.) kiti pasitenkindavo gautuoju mokslu ir dirbdavo žemę.
Po 1905 –1907 m. revoliucijos caro valdžia buvo priversta patenkinti liaudies reikalavimus: leisti pradinėse mokyklose mokyti gimtąja kalba, panaikinti draudimą mokiniams kalbėti tarpusavyje gimtąja kalba, panaikinti bausmes už slaptą vaikų mokymą.
Buvusio Ankopčio pr. mokyklos mokinė ir namo, kurioje veikė 1909-1914 m. minėtoji mokykla, savininko Lengvino Jono dukra Lengvinaitė M. (dabar Lelutienė) pasakojo, kad 1911 m. juos mokė mokytojas Kalininas Michailas Lavrentjevičius ir 1912 m. Piontkovskis Vasilijus Nikolajevičius. Nei vienas iš jų nemokėjo lietuviškai, todėl visus dalykus mokykloje mokę rusiškai. Nesusikalbėję jie su vaikais, todėl jai tekdavę pabūti „ vertėja “. Tokia padėtis šioje mokykloje buvo iki I pasaulinio karo. Karo metu ji neveikė. Tada vaikai daugiausia ir buvo mokomi Vaitkutės P. pagalba, kad 1918 m. Vėžaičiuose buvo įsteigta pr. mokykla.
Panaši padėtis buvo ir Gargždų pr. mokykloje. Apie tai pasakojo buvusi Vaitkutės P. mokinė Vėžaičių kaimo gyventoja Rumbutytė Aleksandra, kuri iki I pasaulinio karo 1913 m. mokėsi Gargždų pr. mokykloje.
Buvo panaudotas daraktorės P. Vaitkutės pasakojimas, užrašytas 1964 m. Skyrių paruošė mokytoja A.Urbanavičiūtė.
Lankutis Lauras –
Nuo 1920 m. Vėžaičiuose ėmė veikti keturių skyrių pr. mokykla. Padidėjo ir mokinių skaičius. Tačiau patalpos iki 1923 m. tebuvo tos pačios. 1923 m. buvo išnuomotos kitos patalpos to paties grafo Volmerio kumetyne. Jos nebuvo geresnės už ankstyvesnę klasę, bet jose galėjo veikti du komplektai (nuo 1923 m. ėmė veikti du komplektai ir dirbo du mokytojai).
Iš esamų byloje raštų matyti, kad iki 1922 m. mokykla dirbo tikrai blogomis sąlygomis. Mokinių kasmet būdavo apie 80, suoluose sėdimų vietų apie 40, šiokių tokių knygų 17 egz., gaublys ir metras (pagrindas – 1922.II.13 priėmimo aktas). Nebuvo iki 1923.IX. prie mokyklos išviečių. Blogai mokykla buvo aprūpinama malkomis, laiku neatliekamas remontas, ilgai nepaskiriamas antras mokytojas. Buvo atvejų, kai, prasidėjus žiemos šalčiams, dar mokykla neturėdavo malkų ir tekdavo jų skolintis iš mokinių tėvų. Malkomis mokyklą turėjo aprūpinti Gargždų valsčiaus valdyba. Iš mokytojų susirašinėjimų su Gargždų valsčiaus savivaldybe matyti, kad pastaroji mokyklų remontui ir išlaikymui neskirdavo reikiamos sumos pinigų arba likdavo mokykloms skolinga (nesumokėdavo laiku mokyklos sargui algos, nepadengdavo mokyklos smulkių išlaidų, likdavo skolinga už šviesos ekvivalentą). Ypač sunku būdavo sutalpinti mokinius klasėse ir suoluose žiemos semestro metu.
1935 m. Vėžaičiuose buvo pastatytas naujas mokyklos pastatas, skirtas trims komplektams, bet ir toliau mokykloje tebeveikė du komplektai. Iš mokyklos vedėjo J. Sadausko rašto, rašyto Kretingos I rajono pr. mokyklos inspektoriui 1936.VIII.2., matyti, kad 1935 – 1936 m. m. pr. mokyklą lankė 181 mokinys. Žiemos semestro metu kiekvienoje klasėje vidutiniškai teko dirbti su 66 mokiniais. Mokyklos vedėjas skundžiasi, kad darbas su tokiu dideliu skaičiumi mokinių yra neįmanomas. Pastačius naują mokyklą trims komplektams, nesą reikalo laikyti mokinių prigrūstose klasėse ir dirbti su per dideliu skaičiumi mokinių. Vedėjas prašė, kad atidarytų trečią komplektą ir paskirtų dar vieną mokytoją. Mokytojo prašymas nebuvo patenkintas.Trečias komplektas tebuvo atidarytas tik 1938 m.
1935 m. pastyta pr. mokyklos pastate mokymas vyko visą laiką (tik vok. Okupacijos pirmaisiais metais, kai mokyklos patalpose 1941 m. VI. 22 okupantai įsirengė karo ligoninę, rugsėjo mėn. mokykla darbą pradėjo Vėžaičių kaime mokyt. Sadauskų name.1942 m. pavasarį mokyklos patalpos vėl buvo atiduotos mokiniams mokyti).
Šios mokyklos bazėje išaugo dabartinė Klaipėdos rajono Vėžaičių aštuonmetė mokykla.
Mokyklos pastatas medinis, dviejų aukštu, krosninis apšildymas. Pastato ilgis – 25 m., plotis – 13 m., aukštis – 10 m. Klasių bendras plotas – 205 m2 . Tame pačiame pastate irengti du butai mokytojams, I aukšte – salė. Prie mokyklos pastatytas ūkinis pastatas.
Skyrių paruošė mokyt. Pensininkė Sadauskienė D. (Staneikaitė)