Spalio 11 d. Vėžaičių pagrindinės mokyklos aštuntos klasės mokiniai vyko į kaimyninę šalį – Latviją.
Mūsų kelionė prasidėjo Liepojoje, trečiame pagal dydį Latvijos mieste. Važiuodami miesto gatvėmis stebėjome senamiesčio medinę architektūrą, senoviškus tramvajus. Lankėmės Karoste – buvusiame Sovietų sąjungos povandeninių laivų uoste ir kalėjime. Dalyvavome teatralizuotame realybės šou: griežti prižiūrėtojai privertė pasijusti įkalintųjų vaidmenyje, tardė, fotografavo, uždarė į kameras, į karcerį ir paskelbė nuosprendį, o vėliau pavaišino arbata.
Vėliau keliavome į Kuldygą, vadinamą „latviškąja Venecija“. Mažyčiai tilteliai, vanduo ir apsamanoję namai primena Veneciją. Smagu buvo eiti per ilgiausią plytinį tiltą Europoje ir gėrėtis gamtos stebuklu – Ventos kriokliu – plačiausiu Europoje. Jo plotis net 240 metrų. Šis krioklys apipintas legendomis ir istoriniais įvykiais. Pavasarį ir rudenį prie krioklio galima stebėti įdomų reiškinį – neršiančios žuvys iššoka iš vandens ir mėgina įveikti krioklį oru. Ventos krioklys ir senasis plytinis tiltas iki šiol kuria idiliško, ramaus miestelio įspūdį. Žiūrint į krioklį nuo tilto, jis primena nedidelį upės slenkstį. Tikrąjį krioklio grožį galima įvertinti tam skyrus bent 10-15 minučių – patariame apžiūrėti jį iš arčiau, nusileidus bet kuriuo upės krantu.
Toliau mūsų maršrutas vedė į požemio karalystę – Riežupės smėlio urvus, kurių labirintų ilgis yra net 2,5 km, nusileidžiant iki 8 m po žeme. Užsidegę žvakes, suvilioti nuotykių ėjome smėlio urvų takais, nedrįsdami žadinti čia žiemoti atskridusių šikšnosparnių. Retsykiais gidė sustabdydavo, paprašydavo sugalvoti svajonę ir smėlyje po kojomis ieškoti akmenuko, kuris padėtų toms svajonėms virsti realybe.
Po įspūdingo pasivaikščiojimo urvuose atvykome į Ventspilį . Šio miesto pavadinimas kilęs nuo Ventos upės. Miestą galima vadinti karvių miestu, nes visame jame eksponuojamos garsių menininkų sukurtos karvių skulptūros. Smagiai laiką praleidome „Renkio parke“. Mus pradžiugino skulptūriniai objektai – pasakų milžino Lutausio pamesti daiktai: batai, kepurė, saga, siūlų kamuoliukas ir raktų ryšulys, palaipioti kviečianti ilgakojė Musė ir milžiniškas Voras. O kiek įdomių atrakcionų pagal įvairias amžiaus grupes išbandėme parke – Vaikų miestelyje, kurio plotas yra net keturi hektarai. Čia pasukome šimto penkiasdešimties centimetrų dydžio gaublį. Keliavome ir „Inkarų taku“. Jame eksponuojama daugiau kaip dvidešimt didelių inkarų, iš kurių didžiausias sveria dvidešimt tris tonas ir yra šešių metrų aukščio. Taip pat keliavome „Džiunglių taku “. Šis takas įrengtas Jūrmalos parke. Skubėjome takais, laiptais, kopėčiomis, tilteliais, bandėm įveikti kitas įdomias užtvaras. Takas skirtingose vietose padengtas dešimties skirtingų dangų: dolomitinės plokštės, medinis grindinys, žievės, kankorėžiai, skiedros ir kt.
Važiuodami gražiomis Ventspilio senamiesčio gatvelėmis nuvykome į Pietų molą, kur mus pasitiko didžiulė karvė – jūreivis. Čia yra pasivaikščiojimo takas su vaizdu į švyturį. Netoli stovėjimo aikštelės yra devyniolikos metrų aukščio apžvalgos bokštas.
Vakare, visi susėdę į autobusą, pilni įspūdžių, Latvijos keliais riedėjome namo, į mūsų gimtąją Lietuvą.
Ema Čėsnaitė, 8 kl. mokinė,
Virginija Šatkuvienė, klasės vadovė