Iki 1941-ųjų vasaros Lietuvos istorijoje ir teritorijoje nebuvo tokio masto masinių žmonių žudynių, kokias surengė įžengusi nacių okupacinė valdžia bei jos parankiniai. Po šios vasaros Lietuvos miestų ir miestelių prieigos, pradedant Gargždais, baigiant Rainiais, buvo nusėtos masinėmis kapavietėmis. Ne išimtis Vėžaičiai – Klaipėdos rajono miestelis. Štai Vėžaitiškės miške prieš 81 metus nužudyti šimtai šio krašto žydų tautybės žmonių.
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimo nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas rugsėjo 23-iają Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną kvietė bendrojo ugdymo mokyklas, Tolerancijos ugdymo centrus ir visas švietimo institucijas organizuoti šios datos paminėjimus ir dalyvauti pilietinėje iniciatyvoje „Atminties kelias“.
Vėžaičių pagrindinėje mokykloje išankstinės pamokos metu buvo prisiminta žydų tautos tragedija Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje, detalizuojant krašto bendruomenės istoriją. Vienas tikslų – pagerbti sunaikintus vietos gyventojus jų tragedijos vietoje bei budinti užuojautą.
Jau minėta pamoka vyko netradicinėje erdvėje. Eidami taku su dešimtokais, kuriuo tuomet į mirtį buvo varomi vaikai, moterys, seneliai, iš miško tankmės pasigirdo riksmai. Tapo nejauku. Išgirdę pjūklų zvimbesį supratome, jog tai miško darbininkai. Pasimatė monumentas , kuris byloja , jog čia, tyliame Žemaitijos kampelio miške, 1941 m. spalio mėnesį aidėjo šūviai, susimaišę su moterų aimanomis, vaikų klyksmais. Čia vokiečių fašistai sušaudė apie 300 Gargžduose gyvenusių žydų tautybės žmonių… Maždaug už kilometro – dar viena masinė kapavietė su paminkliniu užrašu ,,Praeivi, prisimink 1941 m. aukas, nekaltai mirštančius vaikus, motinas ir senelius, kurie buvo žudomi hitlerinių budelių už tai, kad jie buvo žydai“:
-Mes čia kartą jau esame buvę su mokytoja, – tyliu balsu tarė vienas mokinių, prie paminklo dėdamas simbolinį akmenėlį, kuris žydams simbolizuoja nedūlantį pagarbos ir atminties ženklą. Dešimtokai nejučiomis tylos minute pagerbė aukų atminimą. Dažnas iš mūsų galime didžiuotis mokinių vertybinėmis orientacijomis, jų supratingumu bei empatija.
Tragiškos praeities pamokų, kurios vyksta kitoje aplinkoje, nebūtų be geros valios mokyklos bendruomenės narių: direktorės Dalios Baliutavičienės, pavaduotojos ugdymui Dalios Vaičekauskaitės, sekretorės Danutės Jankienės, vairuotojo Stasio Indriliūno ir kitų pritarimo iniciatyvai bei logistinės pagalbos.
Tikimės, jog integruotos bei kitoje aplinkoje vykstančios pamokos sužadins mokinių suvokimą domėtis mūsų krašto skaudžia istorija, liudijimais ir užkirs kelią tam, jog nesikartotų šie tragiški įvykiai, kurie vyko prieš 81 metus.
Arūnas Mikalauskas
Vėžaičių pagrindinės mokyklos
Istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas