Melų diena įsiveržė kaip pavasario audra, sujaukdama visus pirmos pamokos planus. Nuo pat ryto vaikai smalsiomis šypsenomis žvelgė į mokytojus, bandydami atspėti, kokius pokštus jie sugalvojo šįkart. Tačiau niekas nebuvo pasiruošęs tam, kas laukė…
Direktorė Dalia Baliutavičienė, įprastai rimta ir autoritetinga, su rašikliu rankoje stovėjo prie lentos – šiandien ji buvo chemijos mokytoja: „Mieli mokiniai, šiandien vanduo taps stebuklingu eliksyru!“. Tuo tarpu pavaduotoja Dalia Vaičekauskaitė tapo anglų kalbos mokytoja. Ji užrašė ant lentos keletą žodžių ir pareiškė: „Let’s speak English today“ ir pridūrė, jog šiandien taisyklės nesvarbios! Žodžiai gali būti rašomi bet kaip, o vietoj įprastų frazių galime vartoti naujadarus. Pavyzdžiui: „Good morning“ šiandien vadinsime „Banana time!“. Kiti mokytojai irgi neatsiliko. Anglų kalbos mokytoja staiga tapo gamtos mokslų mokytoja ir aiškino, kad dinozaurai vis dar gyvena paslėpti po miesto tiltais, o matematikos mokytoja tikino, kad šiandien 2+2 lygu 5 ir kaip įrodymą davė paklausyti Vido Bareikio ir Jurgos Šeduikytės dainos „Trys Kanados“. Kas bandė prieštarauti, turėjo pagrįsti savo atsakymą kūrybiškai. Net ir griežčiausi pedagogai leido sau išdykauti: kūno kultūros mokytoja liepė bėgioti atbulomis, o per lietuvių kalbos pamoką mokiniai rašė diktantą, tačiau vertinimo sistema buvo itin įdomi. Kiekviena gramatinė klaida buvo įvertinama ne raudonu brūkšniu, o komplimentu: „Vaje, koks kūrybiškas sakinys! Puiki nauja rašybos taisyklė!“. Tie, kurie parašė be klaidų, gavo pastabą: „Šiandien juk Melų diena! Galėjai bent ką nors netikro sugalvoti!“. Socialinė pedagogė pavėlavo į pamoką ir garsiai atidariusi duris nutraukė užsiėmimą. Ji elgėsi kaip nerūpestingas mokinys – triukšmavo, juokavo ir bandė išsisukti nuo atsakomybės.
Galiausiai, skambutis paskelbė pamokos pabaigą, o visi su šypsenomis veiduose išėjo iš klasių. Melų rytas pasibaigė, bet juokas ir geri prisiminimai liko dar ilgam. Ar tai buvo tik balandžio 1-osios pokštas, ar vis dėlto tiesa? 🙂
