Aš noriu, kad visuomet pievose žydėtų gėlės,
Žaistų vaikai kiemuose,
Juoktųsi mamos, šypsotųsi tėtės,
Ir žemėje būtų taika…
Tarsi aliuzija į šių dienų globalią aktualiją grupės ,,Poliarizuoti stiklai“ kūrinio žodžiais prabyla Vėžaičių pagrindinės mokyklos direktorė Dalia Baliutavičienė renginio, skirto Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai minėti uvertiūroje. Šventinį rytą skamba žodžiai apie Lietuvą, mokyklos bendruomenėje dominuoja geltonos, žalios, raudonos spalvos, nuotaikų kaleidoskope – pozityvizmo apraiškos, edukacinėse erdvėse – Kovo 11-osios tematika. Mokiniai išbando žinias viktorinoje, pristato kūrybinius darbus miestelio ,,Trispalvių slėnyje“, kuria žinutes Lietuvai, pradinukai dalyvauja dailyraščio konkurse, meninio skaitymo konkurse, kuris organizuojamas Vėžaičių kultūros centre.
Šiandieninėje Lietuvoje, mokinių akimis, dominuoja laisvas gyvenimas, perteklinis vartojimas, linksmybės, plačios galimybės. Kaip žinia, istorija – praeities mokytoja, tad palyginimui – auga nauja, nepriklausomos Lietuvos karta, kuri nestovi eilėse prie ledų ir chalvos, nebrenda per pusnis ir purvą, nenešioja plyta trintų džinsų, neklauso juostinių magnetofonų ir, greičiausia, nešoka prie savadarbės šviesos muzikos. Daugeliu atveju tie Nepriklausomybės laikų vaikai nebelaksto ,,JAWA“ -omis bei ,,IŽ“-ais, nebežaidžia iki išnaktų futbolo ten, kur vartus atstojo dvi skardinės, nenušliaužia nuo kalvų sniego, nesėdi ant pašto laiptų, degant vieninteliam pakrypusiam gatvės žibintui… Esant mobiliems telefonams, skirtingai nuo mūsų, juos labai greitai suranda…
Atrodo, jog šiandieninė mokykla – gyva organizacija, konstruojanti savo realybę, susibūręs mokytojų žiedas, turintis savo idėjų pasaulį, augantys vaikai, reikalingi moderniai Lietuvai. Santykiai su mokiniais, kurie dažniausiai kalba emocijomis, tarsi žvakė vėjyje – prigęsta ir vėl blyksteli nauja šviesa, kurdami naujas formas. Kai kam šie paskutiniai metai mokykloje išliks kaip gėlė ant tako, per svetimus dalykus atrandant save…
Kompleksinis Nepriklausomybės atkūrimo dienos paminėjimas, praeities ir dabarties dramaturgija su komparatyvistiniais elementais gali būti fragmentinė iliustracija kaip buvo bei kaip yra…
Arūnas Mikalauskas
Vėžaičių pagrindinės mokyklos
istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas
