Mes, Vėžaičių pagrindinės mokyklos 6 ir 8 klasių moksleiviai, vadovaujami auklėtojų V. Stonkienės ir L. Meižienės kiekvieną rudenį, susirinkę į savo klases, skubame planuoti, o vėliau ir pažinti savo gimtinę. Tik iš pirmo žvilgsnio Lietuva gali atrodyti kaip vientisas audinys. Kiekvienas Lietuvos kraštas, kiekvienas kampelis yra savitas savo istorija, gamta, papročiais, net tarme. Tuo puikiai įsitikinome aplankę unikalųjį Lietuvos kraštą Anykščius.
Kelionė tikrai buvo prasminga ir turininga. Pamatėme labai daug, sužinojome, kad Anykščių vardo kilmė yra susijusi su legenda, kur pasakojama, kad kitados viena mergina, skalbdama žlugtą, kultuve skaudžiai užsigavo pirštą ir sušuko: ,,Oi, nykštys“. Iš čia ir kilo miesto vardas. Ne veltui Anykščiai vadinami Lietuvos literatūros sostine. Miestą garsina rašytojai A. Baranauskas, J. Biliūnas, A. Vienuolis. Sužinojome, kad miesto centre jau du šimtus metų stovinti A.Baranausko klėtelė yra pirmasis ir seniausias Lietuvos memorialinis muziejus. Po jos šiaudiniu stogu dvidešimt ketverių metų klieriko parašyta poema ,,Anykščių šilelis“ dabar skaitoma net 15 kalbų. Poeto apdainuotame šilelyje stūkso ir vienas didžiausių Lietuvos riedulių -Puntuko akmuo. Mes sužinojome, kad Puntukas ne vien granito luitas. Perskaitėme ant akmens iškaltą vienintelį pasaulyje testamentą tautai, kurį parašė du drąsūs lietuviai lakūnai S. Girėnas ir S. Darius. Anykštėnai kasmet liepos mėnesį šioje vietoje prisimena didvyrių žūties valandą.
Aplankėme ir unikalųjį ,,Laimės žiburį“- lietuvių literatūros klasiko Jono Biliūno kapą ir paminklą ant Liūdiškių piliakalnio. Ši kalva senųjų anykštėnų dar vadinama smėliakalniu, Anykščių ,,Sachara“, nes kažkada buvusi plika, pustoma vėjo, be medžių. Aplankėme pirmąjį ir vienintelį Lietuvoje Angelų muziejų, kuris skelbia akciją ,,Padovanok muziejui angelą“. Muziejaus kolekcijoje – per šimtą profesionalių menininkų ir tautodailininkų darbų.
O ar teko jums kada važinėtis rogutėmis vasarą? Mes galime pasakyti – Taip. Mums teko. Anykščiuose veikia vienintelis Lietuvoje vasaros rogučių atrakcionas. Nusileisti nuo Kalitos kalno 40 km/h greičiu tikrai reikia drąsos. Tačiau pabandę kartą, leistis visu greičiu norėjome dar ir dar… Tuo labiau, kad vaikai nuo aštuonerių metų gali vieni naudotis atrakcionu. Nusileidimo greitis valdomas rankiniais stabdžiais, o trasos ilgis siekia apie pusę kilometro…
Na, o kelionės įspūdžius norėtume apibendrinti garsaus anykštėno žodžiais: ,,Kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, gryna/Ką tik jauti, vis ramu: širdį glosto, griaudžia“… Poeto žodžiai tikrai įprasmino mūsų kelionės įspūdžius.
Keliaukime, pažinkime savo gimtinę…Mes parsivežėme tikrai daug įspūdžių, kurie pravers per pamokas, praskaidrins mūsų gyvenimą, leis tobulėti …
Šeštokų ir aštuntokų įspūdžius apibendrino ir užrašė mokytoja L. Meižienė