Menu Close

   Sunaikintiems pasauliams atminti

 

Prieš 79 – erius metus Aušvico koncentracijos stovykloje Vilma Grunvald parašė laišką savo vyrui likus vos kelioms minutėms iki žengimo į dujų kamerą:

,,Mano vieninteli, brangiausias, mes atskirti laukiame tamsos. Svarstėme galimybę pasislėpti, bet nusprendėme to nedaryti, nes tai būtų beprasmiška. Garsieji sunkvežimiai jau čia ir mes laukiame, kol tai prasidės. Esu visiškai rami. Mano vieninteli ir brangiausias, nekaltink savęs dėl to, kas įvyko, tai buvo mūsų lemtis. Darėme tai, ką galėjome. Lik sveikas ir atmink mano žodžius, kad laikas užgydys žaizdas – jei nevisiškai, tai bent iš dalies. Rūpinkis auksiniu mažuoju berniuku ir pernelyg nesugadink jo savo meile. Abu likite sveiki, mano brangiausieji. Galvosiu apie tave ir Misą. Tebūnie jūsų gyvenimas pasakiškas, mes jau turime lipti į sunkvežimius. Į amžinybę, Vilma“. Šis laiškas dabar yra saugomas Vašingtono Holokausto muziejuje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Sausio 27 d. pasaulio demokratiškose valstybėse minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Jau ne pirmus metus visuomeninė organizacija ,,Pasaulio žydų kongresas (The World Jewish Congress)” kviečia prisijungti prie iniciatyvos ,,MES PRISIMENAME# / WE REMEMBER#.“, todėl ir mūsų mokykloje istorijos pamokų metu mokytojas priminė šią milijonus aukų pareikalavusią datą, peržiūrėjo ir aptarė įvairią medžiagą. Mokytojas akcentavo, jog turime kalbėti, jei nenorime, kad istorija pasikartotų.

 

Arūnas Mikalauskas

istorijos mokytojas

Skip to content