Prieš 563 metus, 1458 m. spalio 3 d., Lenkijos mieste Krokuvoje, Vavelio pilyje, gimė karalaitis Kazimieras. Jo mama – Elžbieta Habsburgaitė, o tėvas – Kazimieras Jogailaitis, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius (1440/1447–1492). Augo karalaitis gausioje trylikos vaikų šeimoje, keturi jo broliai buvo vainikuoti valdovų karūnomis, o vienas iš brolių tapo kardinolu. Pats karalaitis buvo lavinamas ir ruošiamas tapti valdovu. Tam jis turėjo visas reikalingas savybes, bet labiausiai akcentavo krikščioniškas vertybes.
Į Vilnių Kazimieras pirmąkart atvyko būdamas septyniolikos. Gyvendamas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose rūpinosi vargšais, buvo dosnus bažnyčioms ir vienuolynams, mėgo tylią maldą vienatvėje. Dažnai iš valdovų rezidencijos eidavo melstis prie uždarų Katedros durų ir besimelsdamas prie jų užmigdavo.
Mirė 1484 m. kovo 4 d., dvidešimt penkerių metų, palaidotas Vilniaus katedroje. Po 118 metų popiežius Klemensas VIII karalaitį paskelbė šventuoju. Žmonėms šv. Kazimieras tapo skaistumo, pamaldumo, teisingumo simboliu. Dėl šios priežasties dalyvaujame Valdovų rūmų organizuotame konkurse – Šv. Kazimiero karūna.
Mokytojas I. Kasparas