Sudominti šiuolaikinį jaunimą tuo, kas buvo praeityje – sudėtinga. Liepti, reikalauti, priversti išmokti, perskaityti tikrai galima, bet kaip jauną žmogų paskatinti atrasti iniciatyvos? Originalumu? Kūrybiškumu? Tiksliausias tikėtinas atsakymas būtų – „KITAIP“. Iš tiesų kitaip pateiktas istorinis faktas, kitaip perskaityta poema, kitaip pristatyta asmenybė, kitaip…
Per literatūros pamoką su septintokais kitaip bandėme pažvelgti į didžiojo varpininko V.Kudirkos asmenybę, kūrybą. Kalbėjome apie tai, kad vienas paprastas jo parašytas eilėraštis mūsų tautai turi ypatingą reikšmę. Tai Vinco Kudirkos „Tautiškoji giesmė“, tapusi mūsų tautos ir valstybės himnu.
V.Kudirka dar anksčiau, negu buvo išspausdinta giesmė, yra pasakęs: „Parašiau himną lietuviams“. Pamokos metu klausiau savo mokinių: ,,Ar liksime lietuviais, jeigu šiandien neįsiklausysime, ką mums sako Lietuvos himnas”? Kalbėjome su mokiniais apie tai, kad ne kiekvienam eilėraščiui lemta tapti himnu. Tai yra tekstas – priesakas. Išmintis dažnai būna pateikiama paprastais žodžiais. V.Kudirkos priesakai mums taip pat labai paprasti. Žiūrėti tautos šaknų ir iš jų semtis stiprybės ateičiai, laikytis doros ir dirbti pirmiausia Lietuvos žmonėms.
Svarbu, jog mokiniai suvoktų, jog būtina pradėti pirmiausia nuo savęs, dirbti su savimi, tobulėti, susivokti. Nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, kokia Lietuva yra šiandien ir bus ateityje.
O pamokoje draugiškai sugiedota ,,Tautiška giesmė“ dar kartelį parodė, kad jaunas žmogus yra imlus, kad patriotizmo ugdymas prasideda nuo mažiausių smulkmenų.
Vėžaičių pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Lidija Meižienė