Kasmet, rugsėjo 27 dieną, visame pasaulyje švenčiama Pasaulinė turizmo diena. Ši diena švenčiama siekiant paskatinti turizmą, užmegzti kultūrinius ryšius. Įvairiose šalyse rengiami festivaliai, organizuojami turistiniai maršrutai. Mes, Vėžaičių pagrindinės mokyklos mokytojai ir mokiniai, taip pat likome neabejingi kvietimui turiningai praleisti Turizmo dieną ir surengėme netradicinę – ekskursijų dieną. Patirtų akimirkų džiaugsmu norime pasidalinti su visais rajono gyventojais… Ši diena mums dar kartą parodė, kad turizmas – tai prasmingas ir sveikas laisvalaikio leidimo būdas.
Penktokai susipažįsta su Klaipėda. Mes, penktos klasės mokiniai, pagal netradicinės veiklos programą, vykome į ekskursiją, lydimi klasės vadovės Irenos Liebienės ir psichologės Eglės Strazdauskienės. Kelionė prasidėjo nuo pasivaikščiojimo rudeniškai pasitikusios vėjuotos Baltijos pajūriu. Po pasivaikščiojimo molu, vykome į Klaipėdos Botanikos sodą. Buvo įdomu ir smagu klausytis, ką pasakojo gidė. Gidė mokė pažinti mus supančią aplinką kaip nedalomą ekosistemą. Vaikštinėjome po ekologinį pažintinį taką, kurį sudaro 20 „stotelių“, o kiekvienoje iš jų buvo įrengta svarbiausia informacija apie toje vietoje augančius augalus. Keliaudami ekologiniu- pažintiniu taku, susipažinome ir su išlikusia natūralia Danės upės slėnio dešiniojo kranto augalija ir gyvūnija. Kelionę baigėme pramogomis boulingo centre „Smūgis“, kur visi išbandėme savo rankų taiklumą mušdami kėglius.
Ekskursijos metu mums labiausiai patiko pramogos, nes jos suteikė gerų emocijų. O įspūdžiai, patirti Botanikos sode, padėjo suprasti, jog netradicinių dienų metu svarbu ne vien tik pramogauti, tačiau ir plėsti savo akiratį bei turtinti žinias. (Vėžaičių pagrindinės mokyklos jaunoji žurnalistė Raminta Kasumovaitė ir penktokų auklėtoja Irena Liebienė)
Šeštokai ir septintokai domisi Lietuvos istorija. Mes, šeštokai ir septintokai, su auklėtojomis Laima Lingevičiene ir Ingrida Jančauskiene aplankėme Kauno XI fortą, Veliuoną – vieną seniausių, gražiausių ir įdomiausių Lietuvos miestelių, Raudonės ir Panemunės pilis.
Kauno IX forte turėjome galimybę pabuvoti kalėjimo kamerose ir apžiūrėti įvairius daiktus, kuriuos lytėjo į fortą uždarytų žydų rankos. Ten bandėme pajusti tą žiaurią realybę, kurą išgyveno mirti pasmerkti žmonės.
Vėliau keliavome į Veliuonos miestelį. Sužinojome, kad kasmet į Veliuoną sausumos keliais ir Nemunu atvyksta daugiau nei 30 tūkstančių lankytojų. Garsi Veliuonos praeitis, glūdinti piliakalniuose ir Nemuno upės dugne, apipinta legendomis, pasakojimais. Sužinojome, kad dabartinės bažnyčios vietoje buvusi šventvietė, pagonybės laikų kulto vieta, kur vaidilutės kūrendavo ugnį deivės Veliuonos garbei. Ir pats miesto pavadinimas yra šventas – siejamas su pomirtinio gyvenimo ir amžinybės deive Veliuona.
Raudonės pily lipome į didįjį pilies bokštą, iš kurio atsivėrė miškų, spindinčio Nemuno vandens, laukų vaizdas. O namai iš viršaus atrodė lyg degtukų dėžutės, Didingai stovinti Panemunės pilis pasitiko mus truputėlį baugia atmosfera, o jai talkino iš pilkų debesų pasipylęs lietus.
Kelionė buvo smagi. Aplankėme dar nematytas vietas ir sužinojome daug įdomių ir naujų dalykų. Autobuse taip pat neliūdėjome: skambėjo smagios dainos, dalijomės įspūdžiais. Namo grįžome plačiai šypsodamiesi ir degami noru keliauti. Lietuvoje iš tiesų yra daug įdomių ir gražių vietų, tik reikia apsižvalgyti, pajusti, pamatyti… (Jaunosios žurnalistės: Gabrielė Steputytė ir Emilija Lazdauskaitė).
Devintokai ir dešimtokai keliavo po Žemaitiją. Vėžaičių pagrindinės mokyklos vyriausieji mokiniai devintokai ir dešimtokai bandė gimtinę pažinti keliaudami po Žemaitijos literatūrines vietas. Vadovaujami auklėtojų Lidijos Meiženės ir Vytauto Rubavičiaus apsilankė Bukantės dvarelyje. Kas nežino lietuvių rašytojos Žemaitės ir jos kūrinio ,,Marti“? Iš vadovėlių puslapių į mus žvelgia paprasta pagyvenusi moteris, apsigobusi skarele. Bukantės dvaro sodyboje veikia rašytojos Žemaitės memorialinis muziejus. Sužinojome, kad čia, grafų Pliaterių palivarke, gimė ir augo lietuvių literatūros klasikė Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė). Jos gimtajame name, vieninteliame išlikusiame dvarelio pastate, atidaryta memorialinė ekspozicija, pasakojanti apie rašytojos gyvenimą ir kūrybą. Išgirdome daug istorijų apie Žemaitę iš ilgametės šios ekspozicijos prižiūrėtojos Laimutės Arlauskienės. Atstatytame sodybos svirne išvydome žymaus žemaičių medžio drožėjo Stanislovo Riaubos sukurtus darbus. Trečiajame atstatytame sodybos pastate eksponuojamas sakralinis liaudies kryždirbystės paveldas. Didžiąją Žemaitijos 600 metų krikšto jubiliejui skirtos parodos „Žemaitėjės krīžē“ dalį sudaro liaudies skulptūros. Sužinojome, kad dauguma jų sukurtos XIX a. antrojoje pusėje ir XX a. pradžioje. Jų kilmės vieta – Plungės rajonas. Iki šiol daugumos skulptūrėlių autoriai nėra žinomi.
Toliau mūsų kelionė driekėsi į Šaltojo karo muziejų Plokštinėje. Sužinojome, kad buvusi sovietų kariuomenės raketinė bazė Žemaitijoje, Plokštinės miškuose, nuo žemės paviršiaus galėjo nušluoti bet kurį Europos miestą. Dabar tai tik šaltojo karo reliktas ir proga pasidomėti praeitimi.
Norint ką nors sužinoti, patirti teigiamų emocijų, nereikia keliauti toli. Daug įdomių dalykų slepia ir mūsų mieloji Žemaitija. (Vėžaičių pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Lidija Meižienė)